pasipriešinimas

pasipriešinimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Tikslinga ir organizuota veikla, politinių ir socialinių sąjūdžių veiksmai, nukreipti prieš šios veiklos dalyvių lūkesčių ir interesų netenkinančią, represinę politinę, ekonominę, socialinę tvarką ar vyriausybės vykdomą politiką. Pasipriešinimo politika labai įvairi. Pagal objektą ir tikslus skiriami nacionalinio išsivadavimo, antikolonijiniai, politinio savarankiškumo siekiantys sąjūdžiai, įvairios pilietinio pasipriešinimo formos, kuriomis stengiamasi iš pagrindų keisti nusistovėjusią politinę ir socialinę struktūrą, politinę valdžią arba tik išreikšti nepritarimą konkretiems politiniams sprendimams, politikos kursui. Naujoms politinio pasipriešinimo formoms atstovauja postmaterialias vertybes ginantys antiglobalistiniai, ekologiniai, feministiniai, taikos ir kiti sąjūdžiai; kai kurių prievartą prieš civilius naudojančių protesto formų – terorizmo ir ekstremizmo – statusas tebėra neaiškus. Pasipriešinimo politikos tikslų gali būti siekiama atvira priešprieša arba slapta pogrindine veikla, jos įgyvendinimo priemonės būna įvairios: karinės jėgos, fizinės prievartos naudojimas, grėsmių ekonominei infrastruktūrai sukėlimas (diversijos, streikai), taikus pasipriešinimas (mitingai, piketai, demonstracijos, politinis nebendradarbiavimas, atsisakymas mokėti mokesčius, priimti valstybės apdovanojimus). Gali būti ir simbolinis, reikštis tam tikrais kultūros pavidalais – ypatingu aprangos, išvaizdos, muzikos stiliumi, gyvenimo būdu ir pan. atitikmenys: angl. resistance ryšiai: susijęs terminas – nacionalizmas susijęs terminas – terorizmas